kežeklis

kežẽklis, -ė smob. (2) 1. žr. kežas 1: Čia beržai nebejauni, tik tokie kežẽkliai Ds. Baloj auga pušys kežẽklės Ds. 2. žr. kežas 4: Mūsų vaikas kežeklis, gal nė nebeužaugs Ds. Daugiau valgyk, tai ir nebūsi kežẽklis Ds. Kežẽklė karvė dar pieningesnė, kaip ilgom kojom Ds.